Seminoma:

gydymas

gydymas po chemoterapijos

Neseminoma:

Gydymas

Gydymas didesniu stadiju

4. Sėklidės vėžys. Daugiau nei 95% visų sėklidžių piktybinių navikų išsivysto iš sėklinių latakėlių epitelio – tai seminomos ir neseminomos (kitaip germinogeniniai navikai).

5. Lietuvoje sergamumas 2 atvejai 100 000 gyventojų, sergamumo neseminomomis pikas yra trečias dešimtmetis, seminomų - ketvirtas dešimtmetis.

Specifinis genetinis markeris (chromosomos 12-i(12p) trumposios atšakos izochromosoma) buvo aprašytas visuose histologiniuose germinatyvinių ląstelių navikų tipuose ir sėklidžių intrepitelinės neoplazijos atvejais.

7. Rizikos faktoriai (rizikos grupių pacientai) ir jų identifikavimas (nustatymas):

7.1. Pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Sėklidžių disgenezės sindromas (kriptorchidizmas, hipospadijos?, sumažėjusi spermatogenezė įrodyta esant daliniam ar pilnam nevaisingumui),
• Klainefelterio sindromas,
• Šeimos istorija su sėklidžių navikų atvejais tarp pirmos eilės giminaičių,
• Sirgusiems vienos sėklidės vėžiu arba TIN didesnė tikimybė susirgti kitos sėklidės vėžiu,
• Labai aukšti vyrai turi aukštą riziką germinatyvinių ląstelių navikų išsivystymui (reikalingi tolesni tyrimai).

8. Klasifikacija:

8.1. Klinikinė TNM klasifikacija (UICC, 2009 m., 7 leidimas).

T - pirminis navikas (išplitimas klasifikuojamas tik po radikalių orchiektomijų, t.y. naudojamos pT kategorijos).

pTX - įvertinti neįmanoma (neatlikta orchiektomija).

pTo - morfologiškai navikas neaptiktas.

pTis -intratubulinė germinatyvinių ląstelių neoplazija (sėklidžių intraepitelinė neoplazija).

pT₁ - navikas apsiriboja sėklide ir sėklidės prielipu be invazijos į kraujagysles/limfagysles. Navikas gali peraugti tunica albuginea, bet ne tunica vaginalis.

pT₂ - navikas apsiriboja sėklide ir sėklidė prielipu su invazijos į kraujagysles/limfagysles arba navikas perauga tunica vaginalis.

pT₃ - navikas pažeidžia sėklinį virželį su ar be invazijos į kraujagysles/limfagysles.

pT₄ - navikas pažeidžia kapšelį su arba be invazijos į kraujagysles/limfagysles.

cN - regioniniai limfmazgiai kliniškai.

NX - metastazių regioniniuose l/m įvertinti neįmanoma.

No - metastazių regioniniuose l/m nėra.

N₁ - metastazė limfmazgyje dydis didžiausiame matmenyje 2 cm arba mažiau arba metastazė daugelyje limfmazgių, tačiau ne didesnės kaip 2 cm didžiausiame matmenyje.

N₂ - metastazė limfmazgyje dydis didžiausiame matmenyje nuo 2 iki 5 cm arba metastazė daugelyje limfmazgių, tačiau dydis didžiausiame matmenyje nuo 2 iki 5 cm.

N₃ – metastazė limfmazgyje didesnė nei 5 cm didžiausiame matmenyje.

M - tolimosios metastazės.

MX – tolimes metastazių įvertinti negalima.

M₀ – tolimes metastazių nėra.

M₁ – tolimosios metastazės yra.

M1a – neregioninis l/m arba plautis.

M1b – kitos vietos.

8.2. Patologinė pTNM klasifikacija:

pN – patologiniai regioniniai limfmazgiai.

(pilviniai paraaortiniai, preaortiniai, aortointerkavaliniai, parakavaliniai, prekavaliniai). Limfmazgiai, esantys šalia spermatinės venos irgi laikomi regioniniais.

pNX - metastazių regioniniuose l/m įvertinti neįmanoma.

pNo - metastazių regioniniuose l/m nėra.

pN₁ - metastazė limfmazgyje dydis didžiausiame matmenyje 2 cm arba mažiau arba keletas teigiamų limfmazgių, kurie ne didesni kaip 2 cm didžiausiame matmenyje.

pN₂ - metastazė limfmazgyje dydis didžiausiame matmenyje nuo 2 iki 5 cm arba daugiau nei 5 ne ne didesni kaip 5 cm teigiami l/m, arba naviko išplitimas už l/m ribų.

pN₃ – metastazė limfmazgyje dydis didžiausiame matmenyje daugiau nei 5 cm.

pM1 – tolimosios metastazės patvirtintos mikroskopuojant. Kategorijų pM0 ir pMx nėra.

8.3. Serumo navikų markeriai (prieš ir 5-7 d. po sėklidės pašalinimo stadijai ir prognozei įvertinti)

S - Serumo navikų markeriai.

SX – Serumo markerių tyrimo negalima atlikti arba tyrimai neatlikti.

S0 - Serumo markerio kiekis normos ribose.

8.4. Grupavimas pagal stadijas:

IA stadija po orchiektomijos markerio mazejimas turi būti vertinamas iki kol normalizuojasi.

IS stadija persistuojantis padidėjęs arba didėjantis markeris po orchiektomijos- subklinikinę metastatinę ligą arba germinatyvinių ląstelių navikas likusioje sėklidėje.

                  Morfologija (adaptuota 2004 m. patologinės klasifikacijos versija).

1)Germinatyvinių ląstelių navikai:

� intratubulinė germinatyvinių ląstelių neoplazija, neklasifikuojamas tipas.

� Seminoma. 

� spermatocitinė seminoma.

Neseminomos:

� embrioninė karcinoma.

� trynio maišo navikai.

� choriokarcinomos.

� teratomos (subrendusi, nesubrendusi, su piktybiniu komponentu).

� daugiau nei vieno histologinio tipo navikai.

� Sėklidės stromos navikai:

� Leydig ląstelių.

� piktybiniai Leydig ląstelių.

� Sertoli lastelių:

-          klasikinis.

-          sklerozuojantis.

-          didelių ląstelių kalcifikuojantis.

� piktybinių Sertoli ląstelių.

� granuliozinių ląstelių:

-          suaugusiųjų tipas.

-          juvenilinis tipas.

� tekomos/fibromos grupės.

� kiti sėklidės stromos navikai:

-          nepilnai diferencijuoti.

-          mišrūs.

� tumorai savo sudėtyje turintys germinatyvinių ir sėklidės stromos ląstelių (gonadoblastoma).

3)Mišrūs nespecifiniai stromos navikai:

� kiaušidžių epitelio.

� sėklidės surenkamųjų kanalėlių ar sėklidės tinklo.

� gerybiniai ir piktybiniai nespecifiniai stromos tumorai.

8.7. Prognozė pagrįstas metastazinio germinatyvinių ląstelių vėžio stadijos nustatymas:

IV SKYRIUS

NUORODOS

10. Tarptautiniai diagnostikos ir gydymo standartai:

http://www.nccn.org

http://www.esmo.org

http://www.estro.org

http://www.nice.uk.org

http://uroweb.org/guidelines/

11. Tarptautinės duomenų bazės:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed;

http://bestpractice.bmj.com/best-practice/welcome.html;

http://www.evidence.nhs.uk;

http://www.thecochranelibrary.com/view/0/index.html;

http://www.ebscohost.com/biomedical-libraries;

http://plus.mcmaster.ca/EvidenceUpdates;

http://www.healthevidence.org/;

18. Algoritmai (lentelės, schemos)

Rekomenduojami testai stadijos nustatymui

19. Diagnostika.

19.1. Klinikinė diagnostika (simptomatika):

� Sėklidės skausmingumas (iki 27%) ar sunkumo jausmas kapšelyje ir kiti nemalonūs pojūčiai sėklidėje. Sėklidės skausmingumo gali ir nebūti.

� Ginekomastija nustatoma 7% atvejų (labiau būdingas neseminominiams navikams).

� Nugaros ir šono skausmas dėl metastazių nustatomas 11% atvejų. 

��� 2. Medicininė apžiūra:

�        Sėklidės vėžiui diagnozuoti dažniausiai užtenka fizinio ligonio ištyrimo - kapšelio

organų apčiuopos, kurios metu apčiuopiamas sėklidės padidėjimas ar konsistencijos pasikeitimas.

�        Supraklavikulinių limfmazgių apčiuopa svarbus dėl galimų metastazių įvertinimo.

��� 3. Markeriai

        4. Biopsija ir biopsinės medžiagos pathistologinis ištyrimas. Nustačius vienos pusės sėklidės TIN (sėklidės intraepitelinę neoplaziją), kontralateralinės sėklidės biopsija turėtų būti pasiūlyta pacientams, kuriems yra aukšta kontralateralinės sėklidės intraepitelinės neoplazijos rizika, pvz., sėklidės tūris < 12 ml., kriptorchidizmo arba blogos spermiogenezės anamnezė. Kontralateralinės sėklidės biopsija nebūtina pacientams > 40m., kurie neturi žinomų rizikos faktorių. Dviejų sričių sėklidės biopsija padidina tyrimo jautrumą. Pacientai, turintys TIN turėtų būti informuoti, kad nepaisant neigiamos sėklidės biopsijos, vėžys gali atsirasti.

Jei KT ar ultragarsinis tyrimas neinformatyvus arba kontraindikuotinas, tuomet atliekamas MBR tyrimas.

20. Gydymas.

1. Aukšta ingvinalinė orchofunikulektomija (OFE).

2. Kontralateralinės sėklidės biopsija pasirinktina esant kitos sėklidės TIN arba aukštai kontralateralinės sėklidės TIN rizikai.

3. Chirurginis sritinių metastazių gydymas.

        � Siekiant išsaugoti atsakingus už ejakuliaciją nervų pluoštus, šiuo metu rekomenduojama modifikuota vienpusė retroperitoninė limfadenektomija (MVRL).

� Dešinės sėklidės navikų atvejais atliekama aortointerkavalinė ir parakavalinė limfadenektomja; kairės sėklidės navikų atvejais - paraaortinė limfadenektomija.

� Pirminė retroperitoninė limfadenektomija atliekama tik esant normaliems postorchiektominiams markeriams, I ir II stadijos (N1, N2A, N2B) neseminominiams navikams. Jos tikslas: pašalinti teratomos metastazes ir išvengti chemoterapijos neradus metastazių limfmazgiuose.

        � Antrinė retroperitoninė limfadenektomija atliekama po 2-4 chemoterapijos kursų,  markeriams susinormalizavus. Jos tikslas - pašalinti likusįjį naviką iš sritinės metastazavimo zonos.

� Pooperacinis retroperitoninės limfadenektomijos medžiagos histopatologinis ištyrimas nulemia ligos progresavimo tikimybę: gavus nekrozę-fibrozę - 12%, subrendusi teratoma -14% ir  vitalinis navikas- 72%.

20.1. Seminomos gydymo taktika.

� Kai liga progresuoja po pravesto radikalaus gydymo, skiriama II eilės chemoterapija pagal VeIP, TIP schemas arba aukštų dozių chemoterapija arba pacientui gali būti siūloma dalyvauti klinikiniame tyrime. Jeigu pacientas anksčiau nebuvo gydytas chemoterapija, skiriamas gydymas kaip pirminiam, įvertinus rizikos veiksnius.

20.2.  Neseminominių navikų gydymo taktika.        

� IB st. stebėjimas (tik T2 kategorijos pacientams).

� IS st. arba kai persistuoja padidėję markeriai � chemoterapija pagal EP schemą 4 ciklai

arba pagal PEB schemą 3 ciklai.  

� Jeigu IB, IS, IIA, IIB stadijų navikai buvo gydomi pirmine chemoterapija ir po gydymo atlikus radiologinį ištyrimą nustatomos liekamosios masės, atliekama retroperitoninė limfadenektomija. Jei IA, IB, IIA, IIB stadijų navikai buvo gydomi atliekant jiems retroperitoninę limfadenektomiją, N0 atveju toliau skiriamas stebėjimas, N1, N2 atveju skiriama chemoterapija pagal EP arba PEB schemą 2 ciklai, o N3 atveju jiems skiriama chemoterapija pagal EP schemą 4 ciklai arba PEB schema 3 ciklai.   

� IIC, IIIA (geros prognozės) - pirminė chemoterapija 4 ciklai EP arba 3 PEB ciklai. Esant pilnam atsakui galimas stebėjimas arba retroperitoninė limfadenektomija. Esant daliniam atsakui ir normaliems markeriams, skiriama retroperitoninė limfadenektomija. Esant rezistentiškai gydymui ligai, skiriama II eilės chemoterapija pagal VeIP, TIP schemas arba aukštų dozių chemoterapija arba pacientui gali būti siūloma dalyvauti klinikiniame tyrime.

� IIIB st. (vidutinės prognozės) � pirminė chemoterapija 4 PEB ciklai. Esant pilnam atsakui galimas stebėjimas arba retroperitoninė limfadenektomija. Esant daliniam atsakui ir normaliems  markeriams, skiriama retroperitoninė limfadenektomija. Radus teratomą arba nekrozę, stebėjimas, radus kitus histologinius neseminomos tipo naviko elementus, skiriami dar 2 EP ciklai.  Esant rezistentiškai gydymui ligai, skiriama II eilės chemoterapija pagal VeIP, TIP schemas arba aukštų dozių chemoterapija arba pacientui gali būti siūloma dalyvauti klinikiniame tyrime.

� IIIC st. (blogos prognozės) - pacientui gali būti siūloma dalyvauti klinikiniame tyrime arba 4 PEB arba 4 VIP chemoterapijos ciklai. Toliau pagal atsaką kaip esant IIIB st.

Taikyti 1 PEB ciklą (VIP, jei yra prasta plaučių funkcija), po to sekant vėžio žymenų pokytį po 3 sav. Sumažėjus vėžio žymenims, tęsti PEB (papildomi 3 ciklai). Vėžio žymenims didėjant � chemoterapiją intensyvinti.

        � Nustačius pacientui metastazes galvos smegenyse, skiriama pirminė chemoterapija ir spindulinis gydymas į galvos smegenis. Būtina neurochirurgo konsultacija dėl metastazių pašalinimo iš galvos smegenų galimybės.

20.3. CHEMOTERAPIJOS SCHEMOS.

        20.3.1. I EILĖS GYDYMUI - Karboplatina 7 AUC i/v 1 d.

PEB:

� Cisplatina 20 mg/m² į veną infuzija 30 min. 1-5 dienomis.

� Etopozidas 100 mg/m² į veną infuzijos 30 min. 1-5 dienomis.

� Bleomycinas 30 mg į veną bolus 1, 8 ir 15 dienomis.

� Kursas kartojamas kas 3 savaitės.

EP:

� Cisplatina 20 mg/m² į veną infuzija 30 min. 1-5 dienomis.

� Etopozidas 100 mg/m² į veną infuzijos 30 min. 1-5 dienomis.

� Kursas kartojamas kas 3 savaitės.

VIP:

        � Etopozidas (vepeside) 75 mg/m² infuzijos į veną 1-5 dienomis.

� Ifosfamidas 1,2 g/m² į veną 1-5 dienomis (su mesna).

� Cisplatina 20 mg/m² į veną 1-5 dienomis.

� Ciklas kartojamas kas 3 sav.

        20.3.2. II EILĖS GYDYMUI

� VeIPVinblastinas 0,11 mg/kg į veną bolus 1 ir 2 dienomis.

� Ifosfamidas 1,2 g/m² į veną 1-5 dienomis (su mesna).

� Cisplatina 20 mg/m² į veną 1-5 dienomis.

� Ciklas kartojamas kas 3 savaitės.

TIP:

� Paclitakselis 250 mg/m² i/v 1d.

� Ifosfamidas 1500mg/m² i/v 2-5 d. (su mesna).

� Cisplatina 25 mg/m² i/v 2-5 d.

21. Sėklidžių stromos navikai.

21.1. Leydig ląstelių navikai. Leydig ląstelių navikai yra dažniausiai nustatomas sėklidžių stromos navikai. Leydig ląstelių navikai sudaro 1-3% suaugusiųjų navikų. Šie navikai suaugusiems būdingiausi trečiame dešimtmetyje. Tik 3% Leydig ląstelių navikų yra abipusiai. Leydig ląstelių navikai nustatomi apie 8% pacientų su Klainefelterio sindromu. Apie 10 % Leydig ląstelių navikų yra piktybiniai. Būdingi šie kriterijai:

� didelis dydis (> 5 cm);

� vyresnis amžius;

� padidėjęs mitozinis aktyvumas (> 3 iš 10 aukštos-galios lauke [HPF]);

� invazija į kraujagysles;

� citologinė atipija;

� padidėjusi MIB-1 ekspresija

� nekrozė;

� infiltraciniai kraštai;

� išplitimas už sėklidžių parenchimos;

� DNR aneuploidijos.

        ▴ Diagnostika: skausmingos padidėjusios sėklidės arba tumorai nustatomi atsitiktinai UG. Iki 80 % atvejų nustatoma hormonų sutrikimai � aukšti estrogeno ir estradiolio kiekiai, žemas testosteronas, ir padidėję kiekiai LH ir FSH, tuo tarpu germinatyvinių ląstelių navikų markeriai AFP, hCG, LDH ir PLAP rezultatai neigiami. Iki 10% suaugusiųjų nustatoma ginekomastija.

        ▴ Diagnostika: markeriai, hormonai (mažiausiai testosteronas, LH ir FSH; jeigu nepakanka estrogenas, estradiolis, progesteronas ir kortizolis), abiejų sėklidžių UG tyrimas, ir KT pilvo ir krūtinės. Metastazės nustatomos mažiau negu 10%.

21.2. Sertoli ląstelių navikai.

21.2.1. Epidemiologija

Sertoli ląstelių navikai nustatomi mažiau nei 1% sėklidžių navikų, iš jų piktybiniai - iki 10%

- 22%. Vidutinis amžius kada diagnozuojama ši liga yra apie 45 metai, < 20 metų pavieniai

atvejai. Retais atvejais šie navikai gali išsivystyti pacientams su nejautrumo androgenams ir Pteutz-Jeghers sindromu. Piktybinių Sertoli navikų požymiai:

� didelis dydis (> 5 cm);

� padidėjęs mitotinis aktyvumas (> 5 iš 10 HPF);

� pleomorfiniai branduoliai su nukleolėmis;

� nekrozė;

� invazija į kraujagysles.

� Pacientams nustatomos padidėjusios sėklidės arba navikas nustatomas atsitiktinai UG. Dauguma klasikinių Sertoli ląstelių navikų yra vienoje pusėje ir vieno židinio. Hormonų sutrikimai nedažni, tačiau kartais ginekomastija nustatoma. Sėklidžių navikų markeriai AFP, hCG, LDH ir PLAP visada neigiami. 

� Diagnostika turi įtraukti: navikų markerius, hormonus (mažiausiai testosteroną, LH ir FSH; jeigu nepakanka estrogenas, estradiolis, progesteronas ir kortizolis), abiejų sėklidžių UG, ir krūtinės ir pilvo KT. Sertoli ląstelių navikai būna hipoechogeniški, tačiau gali turėti skirtingą išvaizdą, kas neleidžia tiksliai atskirti nuo germinatyvinių ląstelių navikų. Tik didelių ląstelių kalcifikuojančios formos turi charakteristinį vaizdą su šviesiais echogeniškais židiniais dėl kalcifikacijos. Metastatinė liga nustatoma apie 12% klasikinių Sertoli ląstelių navikų. Bendrai Sertoli navikai nustatomi pacientams vyresniame amžiuje, navikai beveik visada apčiuopiami, ir nustatomas daugiau nei vienas piktybiškumo požymis.

� Didelių ląstelių kalcifikuojančios formos diagnozuojamos jaunesniems vyrams ir susiję su genetiniais displastiniais sindromais (Carney’s kompleksas and Peutz-Jeghers sindromas arba, apie 40% atvejų, nustatomi endokrininiai sutrikimai. 44% atvejų yra abipusiai, taip pat sinchroniniai arba metachroniniai, ir 28% buvimas daug židinių parodo gerą prognozę. Iki 20% didelių ląstelių kalcifikuojančių formų yra piktybiškos. Siūloma, kad išskyrimas ankstyvos ir vėlyvos ligos pradžios tipų gali apibrėžti skirtingą metastatinės ligos riziką (5.5% lyginant su 23%). Sklerozuojantis potipis yra labai retas, vienos pusės, vidutinis diagnozės amžius - apie 40 metų ir metastazės nedažnos.

21.3. Leydig ir Sertoli ląstelių navikų gydymas.

21.3.1. Asimptominiai, mažo tūrio sėklidžių navikai yra dažnai klaidingai priskiriami prie germinatyvinių ląstelių navikų, ir atliekama kirkšninė orchidektomija. Visais atvejais, kai UG nustatomi maži, nepalpuojami intraparenchiminiai pažeidimai histologinei diagnozei nustatyti rekomenduojama organą tausojanti procedūra. Nustatomas sergamumas gerybiniu naviku patvirtintu histologiškai iki 80%. Pacientams su ginekomastijos simptomais arba hormonų sutrikimais, turi būti apsvarstyta tikimybė negerminatyvinių ląstelių naviko atvejui ir skubi orchidektomija neturėtų būti atliekama.

21.3.2. Kai histologiškai patvirtinamas germinatyvinių ląstelių navikas rekomenduojama orchidektomija iki tol kol kita sėklidė nepakitusi.

21.3.3. Leydig ląstelių navikų atvejais, nepaisant jų galimo metastatinio elgesio, jeigu nustatoma diagnozė ir pradedamas gydymas anksti, matomos, toliau sekant pacientus, geros ilgalaikės išeitys. Stromos navikų atvejais su histologiniais piktybiškumo požymiais, ypač vyresniems pacientams, orchidektomija ir ankstyva retroperitoninė limfadenektomija gali būti galimybė išvengti metastazių arba pasiekti ilgalaikį pasveikimą prie IIA atvejų. Profilaktinė RPLND nėra pagrįsta pacientams su klinikine I st. nesant aukštos rizikos požymių. Navikų, kurie metastazavę į l/m, plaučius, kepenis arba kaulus, atsakas į chemoterapiją arba RT silpnas ir išgyvenamumo rezultatai prasti. Šiems pacientams gydymo rekomendacijų nėra.

21.3.4. Sekimas. Nesant klinikinių ligos piktybiškumo požymių (tačiau kai yra 1 arba daugiau patologinių piktybiškumo požymių), po orchidektomijos rekomenduojama individuali išgyvenamumo strategija. Sekimas rekomenduojamas visiems aukštos rizikos pacientams: kiekvieną kartą kas 3-6 mėn. Fizinis ištyrimas, hormonų įvertinimas, kapšelio ir pilvo UG, krūtinės radiografija, ir KT.

� Granuliozinių ląstelių navikas. Šis navikas retas.

Išskiriama:

-          suaugusiųjų tipas;

-          juvenilinis tipas.

Yra pranešta mažiau negu 100 atvejų, iš kurių dominuoja juvenilinis tipas.

� Juvenilinis tipas yra gerybinis. Tai dažniausias įgimtas sėklidžių navikas ir nustatomas apie

1-5% visų brendimo laikotarpio sėklidžių neoplazmų.

Cistinė išvaizda yra charakteristinė šio tipo navikams.

� Suaugusiųjų tipo pasireiškimo vidutinis amžius 45 metai. Piktybiniai navikai nustatomi apie 20% atvejų. Naviko agresyvesnį elgesį gali padėti nustatyti šie požymiai: invazija į limfagysles ir kraujagysles, nekrozė, infiltruoti kraštai ir dydis > 4 cm. Mitotitinis skaičius varijuoja ir atrodo neturi prognostinės reikšmės.

21.4. Tekomos/fibromos navikų grupė.

21.4.1. Šie navikai yra reti su varijuojančia histologija kaip pvz. minimali invazija į sėklidę supančius audinius, didelis ląstelių skaičius, padidėjęs mitotinis skaičius. Jų imuninis profilis varijuoja ir tipiškai nėra diagnostinis. Jie atrodo, kad yra gerybiniai.

� tekomos/fibromos grupės;

� kiti sėklidės stromos navikai:

-          nepilnai diferencijuoti;

-          mišrūs;

� tumorai savo sudėtyje turintys germinatyvinių ir sėklidės stromos ląstelių (gonadoblastoma).

21.6. Įvairūs sėklidės navikai.

21.6.1. Kiaušidžių epitelio tipo navikai. Šie navikai primena kiaušidžių epitelinius navikus. Gali būti nustatom cistinė išvaizda su atsitiktiniu gleives sekretuojančiu audiniu. Keli Brenner tipai yra piktybiniai.

21.6.2. Sėklidės surenkamųjų kanalėlių ar sėklidės tinklo navikai. Šie navikai labai reti. Yra pranešta gerybinis (adenoma) ir piktybinis (adenocarcinoma) atvejai. Piktybiniai navikai rodo lokalų augimą su mirštamumu 40% per vienus metus.

21.6.3. Gerybiniai ir piktybiniai nespecifiniai stromos navikai. Labai reti ir turi panašius kriterijus, prognozę ir gydymą kaip minkštųjų audinių sarkomos.

22. Pacientų sekimas po gydymo.

22.1. Pacientų sekimas, sergančių I st. sėklidės neseminoma.

22.2. Pacientų sekimas, sergančių I st. sėklidės neseminoma po retroperitoninių limfazgių pašalinimo ar adjuvantinės chemoterapijos.

22.3. Pacientų sekimas, sergančių I st. seminoma po orchioektomijos, radioterapijos arba chemoterapijos.

22.4. Pacientų sekimas, sergančių pažengusiu neseminominiu sėklidės vėžiu ir seminoma.